Per literatūros pamokas nagrinėdami lietuviškos knygos kelią, šeštokai buvo paskatinti patyrinėti ar net perskaityti ir jų pačių namuose saugomas seniausias knygas, kurias po kelių mėnesių pristatė savo klasės draugams ir mokyklos bibliotekininkei.

Daugeliui tai buvo nauja ir įdomi patirtis, paskatinusi patyrinėti, kas ir kada parašęs seniausią knygą, saugomą jų namuose, išsiaiškinti, kokia šios paskirtis ir turinys. Dažnas jose aptiko ir ypatingų žymių: įrašų, kieno nors pabrauktų eilučių, paliktų skirtukų, liudijančių, kad jos kadaise kažkam buvo labai svarbios... Tai traukė sužinoti dar daugiau – kaip tiriamoji knyga pateko į namus? Dėl to reikėjo pakalbinti jos savininką, kuris noriai leidosi į prisiminimus, dalindamasis mintimis, kuo ta knyga jam brangi. O galiausiai smalsuoliui iškildavo dilema, ką su tokiu turtu jis darys toliau, kaip kurs tolesnę šeimos knygos istoriją, – juk dabar šio lobio likimas – jo rankose... Aišku tik viena – pirmasis žingsnis – pasipuikuoti parodoje ,,Seniausia šeimos, giminės knyga, jos istorija“, kurią padėjo parengti bibliotekininkė Alma Žilytė, net dvi dienas stebėjusi šeštokų radinių pristatymus lietuvių kalbos ir literatūros pamokose.

Be daugelio kitų, parodėlėje eksponuojama ir pati seniausia 6b kl. mokinio Tito Misiūno rasta asmeninė šimto devynerių metų sulaukusi knyga, išleista 1909 m., pavadinta ,,Šventųjų gyvenimai“. Kviečiame aplankyti!

Lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja Vaida Batavičienė