Pasklidus žiniai, kad Panevėžio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atvežta unikali Lietuvių kalbos instituto parengta edukacinė paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, spalio 10-11 dienomis 7b ir 8b klasių moksleiviams lituanistė Vaida Batavičienė parengė pamokas.
Aplankę šią pirmąją kilnojamąją ekspoziciją, aktyviai keliaujančią po Lietuvos ir užsienio mokyklas, kultūros centrus bei renginius, moksleiviai turėjo neeilinę progą žaismingai susipažinti su svarbiausiais lituanistikos ir kalbotyros pasiekimais bei lietuvių kalbos istorija, kartu skatindama pasididžiavimą gimtąja kalba, atskleisdama jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste.
Suskirstyti nedidelėmis grupelėmis mokiniai lankė ,,stoteles“. Klaidžiodami po interaktyvių indoeuropiečių kalbų medžių mišką, smalsuoliai rado ir du nudžiūvusius medžius, simbolizuojančius išnykusias kalbas. Žaisdami su šviečiančiais eksponatais – akimis ir musėmis, ieškojo lietuviškų žodžių atitikmenų kitose pasaulio kalbose. Vartydami neįprastą simbolinį žodyną, aiškinosi žodžių kilmę, o tyrinėdami magnetinį žemėlapį nuoširdžiai stebėjosi, kiek daug savų žodžių lietuviai paskolino kitoms tautoms. Galiausiai, iš lietuviškų raidžių antspaudų su jų kilmės aprašais sudėliojo savo grupės narių vardus, taip baigdami pildyti mokytojos parengtą ,,kelionlapį“.
Po mokinių refleksijos paaiškėjo, kad lietuvių kalba – tarsi neišsemiamas aruodas, kupinas gausybės paslapčių, kurį taip smagu semti ir rankomis!
Aplankę šią pirmąją kilnojamąją ekspoziciją, aktyviai keliaujančią po Lietuvos ir užsienio mokyklas, kultūros centrus bei renginius, moksleiviai turėjo neeilinę progą žaismingai susipažinti su svarbiausiais lituanistikos ir kalbotyros pasiekimais bei lietuvių kalbos istorija, kartu skatindama pasididžiavimą gimtąja kalba, atskleisdama jos išskirtinumą ir vietą pasaulio kalbų kontekste.
Suskirstyti nedidelėmis grupelėmis mokiniai lankė ,,stoteles“. Klaidžiodami po interaktyvių indoeuropiečių kalbų medžių mišką, smalsuoliai rado ir du nudžiūvusius medžius, simbolizuojančius išnykusias kalbas. Žaisdami su šviečiančiais eksponatais – akimis ir musėmis, ieškojo lietuviškų žodžių atitikmenų kitose pasaulio kalbose. Vartydami neįprastą simbolinį žodyną, aiškinosi žodžių kilmę, o tyrinėdami magnetinį žemėlapį nuoširdžiai stebėjosi, kiek daug savų žodžių lietuviai paskolino kitoms tautoms. Galiausiai, iš lietuviškų raidžių antspaudų su jų kilmės aprašais sudėliojo savo grupės narių vardus, taip baigdami pildyti mokytojos parengtą ,,kelionlapį“.
Po mokinių refleksijos paaiškėjo, kad lietuvių kalba – tarsi neišsemiamas aruodas, kupinas gausybės paslapčių, kurį taip smagu semti ir rankomis!